Latvijoje nutekėjo 1,2 mln. žmonių duomenys. Ką iš to turėtų suprasti įmonės?
Rugpjūtį Latvija susidūrė su vienu reikšmingiausių pastarųjų metų kibernetinių incidentų Baltijos regione. Užpuolikai gavo prieigą prie duomenų, susijusių su maždaug 1,2 mln. žmonių ir apie 200 000 įmonių, iš Kelių eismo saugumo direkcijos, žinomos kaip CSDD. Viešai pateikta informacija rodo, kad tarp nutekėjusių duomenų buvo vardai ir pavardės, asmens kodai arba įmonių registracijos numeriai, mokėjimų informacija, mokėjimų datos, transporto priemonių registracijos numeriai ir adresai.
Tai įvyko Latvijoje ir yra tiesioginis priminimas Lietuvos įmonėms, kad kibernetinės grėsmės nebėra abstrakti ateities rizika.
CSDD incidentas aiškiai parodo, kad kibernetinis saugumas nebėra vien techninis IT komandos klausimas. Kai užpuolikai gauna prieigą prie istorinių mokėjimų duomenų, klientų informacijos ar vidinių sistemų, pasekmės paliečia vadovybę, klientų komunikaciją, reputaciją, finansinę riziką ir teisinę atsakomybę.
Duomenų nutekėjimas retai baigiasi pačiu nutekėjimu
Iš pirmo žvilgsnio duomenų nutekėjimas gali atrodyti kaip vienas įvykis: duomenys buvo pasiekti ir nukopijuoti. Iš tikrųjų pasekmės dažnai prasideda po pirminės atakos.
Kai nusikaltėliai turi asmens vardą, adresą, transporto priemonės numerį, mokėjimų istoriją ar su įmone susijusią informaciją, sukčiavimo laiškai ir apgaulingos žinutės tampa gerokai įtikinamesni. Būtent todėl CSDD ir CERT.LV įspėjo gyventojus būti ypač atsargiems su el. laiškais, SMS žinutėmis ir kita komunikacija, kuri gali atrodyti siunčiama CSDD vardu.
Įmonėms vienas incidentas gali greitai sukurti kelias papildomas rizikas:
- klientai gali gauti įtikinamus apgaulingus laiškus įmonės ar institucijos vardu;
- darbuotojai gali tapti labai personalizuotų sukčiavimo atakų taikiniu;
- nutekėję duomenys gali būti naudojami tapatybės vagystei;
- įmonė gali tapti šantažo taikiniu;
- reputacijos žala gali trukti ilgiau nei techninis atkūrimas.
Todėl kibernetinio saugumo tikslas nėra vien užkirsti kelią atakoms. Lygiai taip pat svarbu anksti pastebėti grėsmes, apriboti žalą ir kuo greičiau atkurti veiklą.
CSDD incidentas Baltijos šalyse nėra išimtis
CSDD ataka neįvyko vakuume. Birželį kibernetinė ataka smogė ir Latvijos valstybinių miškų įmonei Latvijas Valsts Meži. Viešai prieinama informacija rodo, kad buvo nutekinta bent 44 GB duomenų, įskaitant vidinius dokumentus, el. laiškus, priedus, su IT projektais susijusį pirminį kodą, sertifikatus, kriptografinius raktus ir naudotojų slaptažodžius arba slaptažodžių maišos reikšmes.
CERT.LV pabrėžė, kad tokio incidento atveju visi prieigos duomenys ir autentifikacijos informacija, susijusi su paveikta infrastruktūra, turi būti laikomi kompromituotais ir pakeisti.
Kartu šie atvejai rodo platesnę tendenciją: Baltijos regionas yra aktyvus kibernetinių grėsmių taikinys. Čia veikiančios įmonės susiduria su nusikalstamų grupių, oportunistinių užpuolikų ir galimai valstybių remiamų veikėjų keliama rizika. Verslui išvada paprasta: jei atakos gali paveikti viešąsias institucijas, kritiškai svarbias organizacijas ir didelius duomenų valdytojus, nė viena įmonė neturėtų manyti, kad ji yra per maža ar per mažai įdomi, kad taptų taikiniu.
Kodėl įmonės dažnai sureaguoja per vėlai
Viena dažniausių kibernetinio saugumo klaidų yra laukimas, kol incidentas jau įvyks.
Priežastys suprantamos. Kasdieniame versle pardavimai, klientų projektai, personalo klausimai ir išlaidų kontrolė dažnai atrodo skubesni. Kibernetinė rizika lieka antrame plane tol, kol viskas veikia.
Tačiau užpuolikui nesvarbu, ar įmonė uždarinėja ketvirtį, stokoja darbuotojų ar laukia kito IT biudžeto. Užpuolikas ieško silpnų vietų: neapsaugotos paskyros, pasenusio serverio, nepakankamų atsarginių kopijų, neteisingai sukonfigūruotos debesijos paslaugos ar darbuotojo, kuris paspaudžia įtikinamą nuorodą.
Brangiausias metas pradėti rūpintis kibernetiniu saugumu yra tada, kai ataka jau prasidėjo.
Ką įmonės turėtų peržiūrėti dabar
CSDD incidentas yra gera priežastis atlikti sąžiningą vidinį patikrinimą. Ne bendrą vertinimą „su IT viskas gerai“, o praktinę peržiūrą, kaip gerai įmonė gali užkirsti kelią atakai, ją pastebėti ir po jos atkurti veiklą.
1. Ar jūsų sistemos stebimos visą parą?
Daugelis atakų neįvyksta per vieną akimirką. Užpuolikai dažnai kurį laiką juda sistemose, renka informaciją ir ieško galimybių plėsti prieigą. Jei įtartina veikla nepastebima laiku, nedidelė silpna vieta greitai gali tapti rimtu incidentu.
24/7 saugumo stebėsena padeda anksčiau aptikti neįprastą veiklą ir reaguoti dar prieš žalai tampant kritinei.
2. Ar galima atkurti jūsų serverius ir verslui kritinius duomenis?
Atsarginės kopijos nėra vien klausimas, ar kažkur yra duomenų kopija. Svarbu žinoti, kaip greitai galima atkurti sistemas, kiek duomenų įmonė gali sau leisti prarasti ir ar atsarginės kopijos apsaugotos nuo išpirkos reikalaujančios programinės įrangos.
Tinkami serverių ir debesijos paslaugų atsarginių kopijų sprendimai gali nulemti, ar įmonės veikla bus atkurta per kelias valandas, ar sustos kelioms dienoms.
3. Ar Microsoft 365 sukonfigūruotas saugiai?
Daugelis įmonių Microsoft 365 naudoja kaip kasdienio darbo pagrindą, tačiau ne visos saugumo galimybės automatiškai naudojamos tinkamai. Daugiafaktorė autentifikacija, prieigos politikos, įrenginių valdymas, tapatybės apsauga ir el. pašto saugumo nustatymai reikalauja sąmoningo konfigūravimo.
Jei naudotojo paskyra kompromituojama, užpuolikas gali gauti prieigą prie el. laiškų, dokumentų, klientų informacijos ir vidinės komunikacijos.
4. Ar darbuotojai geba atpažinti sukčiavimo bandymus?
Vien technologija neišsprendžia visų problemų. Daugelis atakų prasideda nuo žmogaus: įtikinamo el. laiško, netikros sąskaitos, iš pažiūros pažįstamo siuntėjo ar skubaus prašymo.
Reguliarūs kibernetinio sąmoningumo mokymai ir simuliacijos padeda darbuotojams geriau atpažinti grėsmes ir mažina riziką, kad viena klaida atvers duris didesniam incidentui.
5. Ar padengtos finansinės kibernetinio incidento pasekmės?
Net gerai apsaugota įmonė negali visiškai pašalinti visų rizikų. Todėl verta įvertinti ir finansines kibernetinio incidento pasekmes bei prieinamus rizikos mažinimo sprendimus.
Kibernetinis draudimas nepakeičia kibernetinio saugumo, tačiau jis gali būti svarbi visapusiško rizikos valdymo dalis, jei toks sprendimas tinka konkrečiai rinkai ir įmonės rizikos profiliui.
Valstybės parama sukuria gerą galimybę veikti prieš krizę
Lietuvos įmonėms verta stebėti vietines ir Europos Sąjungos paramos priemones, kurios gali padėti finansuoti kibernetinio saugumo gerinimą. Tinkama parama gali būti gera proga atlikti darbus, kurie iki šiol buvo atidėliojami: saugumo auditą, stebėseną, atsarginių kopijų sprendimus, Microsoft 365 saugumo konfigūraciją, darbuotojų mokymus ar pasirengimą NIS2 reikalavimams.
Svarbiausia nelaukti, kol žiniose pasirodys kitas didelis duomenų nutekėjimas arba kol jūsų pačių sistemos jau bus puolamos.
Kibernetinis saugumas nėra vienkartinis projektas
CSDD incidentas yra rimtas priminimas, kad duomenys, kuriuos kaupia įmonės ir viešosios organizacijos, yra vertingas turtas užpuolikams. Kuo daugiau duomenų sukaupiama ir kuo daugiau sistemų naudojama, tuo svarbiau suprasti, kas turi prieigą, kaip duomenys saugomi ir kaip greitai galima pastebėti problemą.
Kibernetinis saugumas nėra tik ugniasienė, draudimo polisas ar vienas auditas per metus. Tai nuolatinis darbas, jungiantis technologijas, procesus, žmones ir vadovybės sprendimus.
Įmonėms dabar tinkamas metas užduoti tris paprastus klausimus:
- Ar ataką pastebėtume pakankamai anksti?
- Ar galėtume greitai atkurti veiklą?
- Ar mūsų klientai ir duomenys šiandien apsaugoti geriau nei vakar?
Jei atsakymai nėra aiškūs, verta veikti prieš rizikai tampant incidentu.
Primend padeda įmonėms įvertinti kibernetinio saugumo lygį, įdiegti 24/7 saugumo stebėseną, organizuoti serverių ir debesijos paslaugų atsargines kopijas, sustiprinti Microsoft 365 saugumą ir suplanuoti praktinius žingsnius kibernetinei rizikai mažinti. Susisiekite su mumis ir kartu įvertinsime, kurie žingsniai efektyviausiai sumažintų jūsų įmonės rizikas.